Nepaisant betono aukštos kokybės ir didelio atsparumo, jis gali būti pažeistas ir jam gali prireikti remonto ar papildomos apsaugos.
Slėgiui atsparių statybinių elementų gamyba iš vandeniui atsparaus skiedinio ir akmens riedulių, kurie kartu sukietėja klojinyje, atsirado dar I mūsų eros amžiuje ir tapo vėlyvosios Romos imperatoriškosios architektūros etalonu. Iš romėniško betono, šiuo metu pagal Vitruvijų dar vadinamo „Opus Caementitium“, tuo laikotarpiu visoje Europoje pastatyta fantastiškų, monumentalių statinių, kuriais žavimės ir praėjus beveik 2 000 metų: tai šventyklos, teatrai, vandens rinktuvai, akvedukai, nuotekų sistemos, romėniškos pirtys, gatvės, uosto įrenginiai, tiltai, tuneliai ir gyvenamieji namai.
Viduramžiais betono statybos technika buvo beveik užmiršta ir vėl atrasta tik apie 1 700 metus. Nuo tada betonas tapo pagrindine mūsų laikmečio statybine medžiaga.
